Giesmės Švč. Mergelei Marijai

SVEIKA, MARIJA, DANGAUS LELIJA! * Tu gailestinga ir maloninga. * Motin malonės, gelbėki žmones, * varguose skęstančius!
2 Nuo prispaudimo mus verksmas ima, * sunkioj nelaimėj slegiami baimės; * Motin brangiausia ir maloniausia, * neleiski mums pražūt!
3 Šviesi kaip saulė, apšviesk pasaulį: * šventa, garbinga, didžiai šlovinga, * pasigailėki, pas mus skubėki, * nušluostyk ašaras.
4 Dažnai mes klystam ir nebedrįstam * daug nusidėję melst Atpirkėją: * Tu tiktai viena lieki šiandieną * paguoda ir viltis.
5 Nieks neprapuolė, kas Tavęsp puolė, * nors nusidėjo, rado gynėją: * ir mes verksmingi ir nelaimingi * Tavęs nūn šaukiamės.
6 Štai vaikai Tavo ilgai dejavo – * jie Tavęs prašo malonės lašo: * išgirsk meldimą ir apgynimą * atsiųski kuo veikiau!

GRAŽI, MARIJA, TU ESI, * pradėta nekaltai, * tamsios nakties žvaigždė šviesi, * iškilusi aukštai. * Būk mūsų Motina meili, * mūs širdis meile liesk, – * dvasia kai blaškos nerami, * mūs ūkanas apšviesk.
2 Iš tvano nuodėmės tamsios * Tu išlikai balta, * Tu iš žmonijos suteptos * nepaliesta viena. * Trauk mus iš žemumų tamsių, * į nekaltumą vesk – * malonės iš dangaus versmių * mums silpstantiems surask.
3 Šventosios meilės kupina * liepsnojo Tau širdis, * Tave lydėjo visada * Dievybės atspindys. * Suteik gaivinančios vilties, * meilingai mus užjausk * ir mus, o Motin, prie širdies * nerimstančios priglausk.

O ŠVENČIAUSIOJI, o tyriausioji, * o Mergele Marija! * Motin geroji, nesuteptoji, * melski, o melski už mus!
2 Mūs Ramintoja, Užtarytoja, * Dievo Motin Marija! * Kai bausmės laukiam, mes Tave šaukiam: * melski...
3 Mes pavargėliai, nusidėjėliai, * gelbėk mus, o Marija! * Šalink silpnybes, mokyk kantrybės; * melski...
4 Motina, mums šviesk, savo ranką tiesk, * išklausyk mus, Marija! * Tavo malonės gydo ligonius, * melski, o melski už mus!

AUSK MARIJAI rožių giją, * mano siela nerami, * skelbk gerumą, prakilnumą * ilgesinga širdimi.
O Mergaite, Tavo kraitis – * nekaltybė nuostabi: * mums žavėtis ir gėrėtis * leisk per amžius Tavimi.
2 Susimąstę nešam naštą * savo nuodėmės didžios. * Tu, šventoji, nekaltoji, * meldžiam – gelbėki iš jos!
Vargšai gimę, mes nežinom * priebėgos kaip Tu kitos: * rojaus vartuose užtarki * vaikus tėviškės šviesios.
3 Tavo grožis mums kaip rožė, * kaip lelija nekalta. * Tavo garbei ieškom vardo, * neištarto niekada.
Ir maldaujam, nepaliaujam * širdimi vis alkana: * leisk išvysti karalystėj * laime spindinčią Tave.

MARIJOS VARDAS lyg dangaus malonė, * aukštybėj skamba, aidi žemės kloniais. * Kilniajam vardui garbę atiduokim, * kuo nuoširdžiausiai giesmeles giedokim.
2 Marijai vardą Dievas pats parinko, * tas šventas vardas jai labiausiai tinka: * Aušros jis reiškia šviečiančią žvaigždelę * audringos jūros blaškomam laiveliui.
3 Jos šventas vardas – tai malonių jūra, * žmonijai laimę didelę sukūrė. * Jis tikinčiajam neša džiaugsmą brangų, * jis gina sielą nuo pikto žabangų.
4 Nors ir pagundos didelės užplūsta, * Marijos vardą tarki – ir pražūsta. * Čia pat bedugnė, betgi nenuslysi, * klaidus gal kelias, betgi nepaklysi.
5 Minutės skaudžios, kai mirtis artėja, * pabūgsta siela Dievo, mūs Teisėjo. * Marijos vardas ją tuomet ramina, * skaisčiausią viltį mirštančiam gaivina.
6 Marija, Dievo Motina, Mergele, * padėki sielai rast į dangų kelią. * Išmelsk mums laimės ten doriems žadėtos * ir su šventaisiais leisk Tavim žavėtis.

O SKAISČIAUSIA, o gražiausia rojaus lelija, * Dievo duota mums vaduoti, Motin Marija! * Jo dukra Tu išrinkta, * Jėzaus Kristaus Motina, * sužadėta ir mylėta Dvasios Švenčiausios.
2 Vargšai žmonės be malonės gimėme kalti, * dėl daugybės nedorybių žūvam prislėgti. * Tu kaltės nepažinai, * Dievo meilėje gimei, * prasidėjai, užtekėjai spindinti visa.
3 O kilnioji, o pilnoji Dievo dovanų, * Tu aukštybėj ir galybėj virš visų žmonių; * saulės grožio apsupta, * dvylika žvaigždžių puošta, * Tau po kojų mėnuo klojas pagarba didžia.
4 Tu mums duota, vainikuota Motina dangaus, * užtarėja ir globėja vargano žmogaus; * Karaliene angelų * ir Valdove išrinktų, * būk meilinga, stebuklinga Motina visų!

MARIJĄ MYLĖTI vien trokšta širdis, * skausmuose ir laimėj tarnauti jai vis. * Širdis mano dega dangaus ugnimi, * vien meilėj Marijos ji ilsis rami.
2 O Motina meilės, Marija graži, * širdin mano Dievo mane Tu neši, * per ašarų klonį, erškėčių keliais, * apsupusi meilės skaisčiais spinduliais.
3 Kas sopulių taurė, kas skausmo ietis? * Kas myli Mariją, saldi tam mirtis: * širdžių milijoną norėčiau turėt, * kad Motiną Jėzaus galėčiau mylėt.
4 O Motina meilės, malonių versmė, * per amžius teskamba Tau meilės giesmė; * imk meilę Trejybės ir viso dangaus, * ją amžiais aukot Tau širdis nepaliaus.

MARIJA, MARIJA, * skaisčiausia lelija, * Tu švieti aukštai ant dangaus. * Palengvink vergiją, * pagelbėk žmoniją, * išgelbėk nuo priešo baisaus.
2 Mes, klystantys žmonės, * maldaujam malonės, * Marija, maldų neatmesk! * Tarp verkiančių marių * šių žemiškų karių * nupuolančius stiprink ir vesk!
3 Ir kūno silpnybė, * ir žemės puikybė, * ir pragaro juodo dvasia * į prapultį stumia * žmonijos daugumą * ir žudo galybe tamsia.
4 Kaip upių bėgimas, * taip mūs įpratimas * kas kartą vis traukia žemiaus. * Vargai kasdieniniai * kaip pančiai gelžiniai * mus rišti kada bepaliaus?!
5 Silpni, nusiminę, * Tavy paskutinę * tematome viltį tiktai. * Tu savo malone * šios žemės karionę * palengvink, nes galią gavai.
6 Marija, Marija, * skaisčiausia lelija, * dangaus Karaliene šviesi! * Užstok prieš Aukščiausią * Tu žmogų menkiausią, * nes viską pas Dievą gali!

MARIJA, SKAISČIAUSIA MARIJA, * ką Tau paaukot begaliu? * Priskinsiu Tau rožių, lelijų * žiedų – kūdikystės dienų.
2 Pamėgai Tu Nemuno šalį * ir meilę lietuvio širdies. * Tau kryžiai sodybų darželiuos, * Tau pirmosios gėlės žydės.
3 Marija, išmelsk mums stiprybės * iškęsti šios žemės vargus. * Tegul visad šviečia Tėvynei * tik giedras, saulėtas dangus.
4 Marija, suteiki malonės * Tave pamylėti karštai, * kad nuodėmės, vargas, dejonės * pranykt tarp žmonių amžinai.

SVEIKA, O VISATOS Valdove kilni! * Be kaltės pradėta Mergele skaisti! * Šviesi Ryto žvaigžde didingai graži, * pagalbą žmonijai audrose neši.
2 Tyriausioji Motin, Mergele garsi, * dorybių žvaigždėm Tu sužibus esi. * Tu nušvieti dangų savuoju grožiu, * Tu pridengi sielą garbės drabužiu.
3 Tu gailestingumo ir meilės pilna, * Tau širdį graudina vaikų aimana. * Net nuodėmės pančiuos viltis Tu šviesi, * kad laimės buveinę pasieksim visi.

O GRAŽIOJI MOTINA, šiandien * mes savo meilę duodame Tau. * Trokštam Tavo švelniąją globą * mus glamonėjant jausti dažniau.
1 Motin Meilės Amžinos, * šiandien prašome globos: * mūsų žingsniams žiburys * būk anksčiau, nei jie suklys. – O gražioji...
2 Karaliene angelų, * tylų šnabždesį maldų * Tu išgirsk ir ranką tiesk, * širdis prie savęs pakviesk! – O gražioji...
3 O Mergele Motina, * Rože, paslapčių pilna! * Klonių Lelija skaisti, * sveikinam Tave visi! – O gražioji...
4 Tau patiks gėlių žiedai * ir garbės giesmių aidai, * kai maldos sparnai juos neš * į Tavąsias buveines! – O gražioji...
5 Bėga dienos, skuba vis, * greit ateis mirties naktis. * Būk tvirtybės bokštas mums – * nieks ramybės nesudrums. – O gražioji...

O MYLIMOJI mūsų Valdove, * amžino džiaugsmo ryto aušra, * vargšų globėja, sielų tvirtove, * Motina mūsų jautri, gera. * Gelbėk, Marija, nuo pražūties, * glausk prie skaisčiosios savo Širdies.
2 Sunkiai mus slegia kalčių daugybė, * ašaros temdo mūsų akis, * o siela žavis gėrio gražybe, * kilti nuo žemės veržiasi vis. * Motin mieliausia, imk pas save, * amžiais regėti norim Tave.
3 Garbę dangus Tau ir žemė duoda, * amžina meile myli Tave, * nes Tu nuo amžių sielų paguoda, * prikeli laimės viltį varge. * O, neapleiski mūs kančioje, * džiaugtis per amžius leisk danguje!

MARIJA, IMK DĖKOJIMUS už dovanas visas – * už motinos globojimus, malones taip gausias. * Tu Motina mūsų geriausia iš motinų žemės visų, * brangiausia mums po Dievo Tu, o džiaugsme mūs širdžių.
2 Kiek kartų, audrų blaškomas, lyg jūroje skendau. * Kiek kartų, skausmo slegiamas, aš ilgesį jaučiau. * Bet Tu, Motin, tiesdavai ranką ir ašaras šluostei skaudžias. * Nušvito man džiaugsmų aušra pro nevilties tamsas.
3 Lyg motina globodama, meiliai mane glaudei, * su rūpesčiu budėdama, vis saugojai budriai. * Priimk mano nuoširdų džiaugsmą, imk mano Tu sielos jausmus, – * širdis lai dega meile Tau, kol man gyvybė bus.

GARBĖS VAINIKU PADABINTA, * Valdove dangaus angelų, * Tau grožis rinktinis nukrinta * po kojų iš žemės vaikų.
O, džiūgauk per amžius * žvaigždžių vainike * ir mus Tu papuošus * atvesk pas save.
2 Mes žinom, kad Tu, Nekaltoji, * danguj didelėj pagarboj, * kaip motina žmones globoji – * ateik mūs mirties valandoj. – O, džiūgauk...
3 Verkei Tu ir mūsų žemelėj – * pamilo Tave Lietuva. * Ji kryžiais visa sužaliavo – * ji Tavo garbinga tauta.
Išmelsk jai blaivumo, * skaistumo, vilties, * kuri jai gyvenimo * kelią nušvies.

SKAISTI ESI TU, Ryto Rože, * švelni kaip sodų lelija! * Akių slaptingam Tavo grožy * ir laimė pinas, ir kančia. * Ne žemės rankų Tu auginta, * jos purvo Tu nepaliesta. * Būt Sužadėtine Tu skirta * ir amžiams meilei sutverta.
2 Ištiesk meilingą savo ranką, * palaimink alkstančias minias. * Nuo skausmo dienos mums apkarto, * ir kas į laimę benuves? * Skaisčioji Žvaigžde Rytmetine, * lydėk tarp ūkanų, miglų. * Kai Tavo vardą lūpos mini, * širdy taip gera, taip ramu.
3 Gyvenimas žiaurus, audringas, * lyg jūra šniokščianti baugiai. * Tu, Žvaigžde Ryto stebuklinga, * pavojų vėtras išsklaidai. * Tavy tik, Žvaigžde Rytmetine, * pavasario džiaugsmai tyri. * Tavy viltis mums paskutinė * gyvenimo kovos kely.

MARIJA, DŽIAUGSMAS TU širdies! * Tegul ji meilę Tau išlies, * tegul dėkos ir garbę duos * dorybių kvepiančiuos žieduos.
Maldaut malonės leisk vienos: * grynos širdies, Tau malonios. * O dangiškasis Spinduly, * lydėk gyvenimo kely. * Širdis man trokšta amžinai * būt Tavo mylima labai. * O dangiškasis Spinduly, * lydėk gyvenimo kely.
2 Geroji Motina, prašau: * vaikelį savo vesk sparčiau * iš nuodėmės klaidžių takų, * iš žemės sutemų klaikių.
Kai mirsiu, būki prie manęs, * tegul viltis man neužges. * Marija, Tavo rankos bus * globa ir skydas man saugus! * Kai nebylus stovėsiu aš, * Teisėjas žvilgsnį kai atgręš, * Marija, Tavo rankos bus * globa ir skydas man saugus.
3 Įspausk į širdį man giliau * troškimą vis patikti Tau, * atjaučiant Viešpaties žaizdas * ir ašarom aplaistant jas.
Dalytis su Tavim kančia – * o, leisk, Marija, žemėj čia! * Dar vieną prašymą turiu: * leisk Jėzaus meilei be ribų * įsiliepsnoti man širdy – * išnyks savimeilė skurdi.

SVEIKA, JŪRŲ ŽVAIGŽDE, * mūsų laimės laide! * Motina Mergele, * šviesk į dangų kelią.
2 Apreiškimą gavus, * sutikimą davus, * grąžinai Tu Dievui * nepaklusnią Ievą.
3 Tu vartus atvėrei * į Tėvynės gėrį; * melsk šviesos, stiprybės * keltis iš kaltybės!
4 Motinišką širdį * mums atskleisk; tegirdi * Jėzus mūs meldimą, * Tavo užtarimą.
5 Įstabi Mergele, * duok ir mums tą galią * vis ugdyt skaistybę, * sieloje ramybę.
6 Jėzui duok tarnauti, * saugiai nukeliauti * ten, kur, jį išvydę, * jusim džiaugsmą didį.
7 Tau garbė, o Dieve – * ir Sūnau, ir Tėve, * ir Dvasia Šventoji! * Trims – garbė bendroji.

O ŠIRDIE, IŠPUOŠTA nekaltybės grožiu, * tarp visų pagirta Gabrielio žodžiu, * nepaniekinki mūs, nuodėmės suteptų, * gydyk mūsų skausmus maldos balzamu Tu.
2 O Marijos Širdie, plakus Jėzui tiktai, * mus užtarki pas jį, * nes mūs skurdą matai, * kad ir mūsų širdis degtų meile kilnia * ir liepsnotų jam vis nuolanki ir gryna.
3 O Marijos Širdie, gailestinga, jautri, * mūs Globa ir Viltie, Užtarėja tauri, * žvelk į sielvartus mūs, glausk prie savo Širdies – * tepavirs į džiaugsmus jie danguj po mirties.

O MARIJA NEKALTOJI, * Dievo gėle kvepiančioji; * Tu skaisti graži lelija, * mūsų Motina Marija.
2 Tavo sostas pats puikiausias, * jį Tau išpuošė Aukščiausias; * angelų būriai tarnauja * ir giedot Tau nepaliauja.
3 Spindi Tu didžia šviesybe, * Dievo suteikta skaistybe. * – Kas gražesnis už Mariją, * kuri žavi krikščioniją?!

MOTIN, GUOSK MUS, nes mes verkiam, * Motin, gelbėk, nes mes žūstam. * Mokyk mus Tave mylėti, * kantriai sielvartus kentėti.
Neapleisk, Motin, mūs, * neapleisk, Motin,
mūs – * karčios ašaros nudžius, * karčios ašaros nudžius.
2 Eikim drąsiai paskui Kristų, * nors erškėčiai kelią grįstų: * kryžiaus kelias dangų žada, * per skausmus į laimę veda. – Neapleisk...

KAI SUTEMA PALIEČIA švitėjimą bangų, * keleivio širdį kviečia vėl ilgesys namų, * apgaubia okeaną juoda naktis šydu, * mirties sparnai plevena, krantai toli, gūdu.
Marija, Jūros Žvaigžde, būk kelrodžiu nakty, * nušviesk Tėvynėn kelią, vesk ten, kur Tu esi.
2 Laivelį vėtros svaido, – nei spindulio širdy, * Tėvynės kanklių aido pro audrą negirdi. * Žuvėdra štai sukliko, – gal krantas netoli, * gal nebedaug beliko kovot audrų kely?
Marija, Jūros Žvaigžde...

PRAŽYDO ROJAUS LAUKE * gėlė melsva graži * ir širdis ji patraukė * savo kvapais meili. * Širdis skausme kai grimzta, * kai sieloj liūdesys, * nuo kvapo skausmas dingsta, * nutilsta ilgesys.
2 Gėlė ta nekaltoji – * džiaugsmų versmė skaidrių, * ji tarp gėlių gražioji, * šviesi viltis širdžių: * kaip žydi ta lelija, * kaip blizga ji skaisčiai! – * Jos vardas yr Marija, * kurs skamba taip saldžiai.
3 Žydėk, o Nekaltoji, * visa šviesi, melsva, * viliok širdis, Gražioji, * žavėk akis spalva; * kai jau kovas laimėsim, * atverk dangaus vartus: * per amžius ten stebėsim * tavuosius gražumus.

„GARBĖ, GARBĖ MARIJAI!“ – * per amžius vis skambės, * jos nuostabus skaistumas * žmonijai švies, žibės.
Marija! Marija! * Marija, garbė Tau!
2 Iš dangiškų aukštybių * meilingai vis žvelgi * ir nuolat mus globoji, * visus mus ten kvieti.
Marija!...
3 Kas kitas taip meilingas * kaip Tu, o Motina! * Ką Dievas taip iškėlė, * kaip Tu jo iškelta?
Marija!...

PAVASARIO ŽALIO TAKAIS VĖL ŽENGI * žiedais vainikuota, didinga, žavi, * per žydinčias pievas, per kalnus, šilus, * eini, Motinėle, ir vėl Tu pas mus.
2 Koks džiaugsmas žmonijai sutikti Tave * pavasario saulės auksiniam tvane * su vyturio giesme, melsva žibute, * pražydusia ieva kiekvienam šlaite!
3 Kaip gera, Marija, mums šiais vakarais * suklupt prieš altorių, papuoštą žiedais, * tarp mirgančių žvakių, kvapių smilkalų, * aukot Tau ugningą jaunystę širdžių!
4 Težydi dorybėm mūs širdys gražiau, * nei šiandien pasaulis pražydęs yr Tau * pirmaisiais žiedeliais laukų ir miškų, * pasklidusiais tūkstančiuos Tavo takų.
5 Priimki mūs meilę, padėki silpniems, * neleiski, Marija, keliauti vieniems: * pavasarį amžiną norim matyt, * per amžius jaunystę kaip Tu išlaikyt.

O MARIJA MYLIMA, * Motinėlė Tu gera. * Tu myli mažus vaikus * ir globoji mus visus.
2 Tau mes nešam dovanas, * širdis duodam Tau jaunas. * Tavo norim būt vaikai * ir mylėt Tave karštai.
3 Skinam darželių gėles, * renkam laukų žoleles, * pinam margus vainikus, * dovana Tau mūsų bus.
4 O Marija, kaip gražiai * Tau pražydo šie žiedai. * Tau po kojų dedame, * savo meilę reiškiame.

AR SIELVARTAS GRAUŽIA, kankina, * ar kaltės tau prislegia sielą, kai žemėje nieks neramina, * skubėki pas Motiną mielą.
2 Ji kūdikių skausmą pažįsta, * Širdis jos vien meile jiems plaka, * kas žemės verpetuos paklysta, * ji rodo tam spindintį taką.
3 O Motina meilės, Marija, * sušvelnink gyvenimo naštą; * Vadovė būk žemės kelyje * į džiaugsmo ir palaimos kraštą.

GIEDOKIT MARIJAI, ją mylinčios širdys! * Danguj tegul girdis, kaip skamba giesmė jai.
Giedokit, giedokit, giedokit Marijai!
2 Lelija skaisčioji nežemiško grožio, * net Amžino Žodžio Tu sielą vilioji. – Giedokit...
3 Aušra Tu kilnioji mums dieviškos Saulės! * Nušvinta pasaulis, kai Tu suliepsnoji. – Giedokit...
4 O Motina Dievo! O Rože slaptinga! * Būk mums gailestinga, užtark mus pas Tėvą! – Giedokit...

O MARIJA, MOTINĖLE, * Aušros Vartuose garsi! * Laimink mūsų tėviškėlę – * jos Globėja Tu esi.
2 Ežerų ir upių bangos * meldžias Nemuno šaly, * ir žvaigždžių keliai padangėj, * ir smilgelė pakely.
3 Prie žiedų Rūpintojėlio * samanoto laukuose, * širdį ir akis pakėlus, * meldžias tėviškė visa.
4 O Marija, Motinėle, * Aušros Vartuose garsi! * Saule švieski tėviškėlei * ir visų žmonių širdy.

KAIP GRAŽI, MARIJA, kaip tyra esi – * lyg žvaigždė Aušrinė nušvitai skaisti (2 k.). * Dangų padabinus savo tyrumu, * gaivini pasaulį meilės gausumu.
2 Tu šventa, didinga, nekalta, švelni, * sužibėjai žemėj laimės viltimi (2 k.). * Visados meilinga lyg šviesa žvaigždės, * kur keleivį guodžia glūdumoj nakties.

SVEIKA, KARALIENE ROŽANČIAUS! * Sveika, o malonės pilnoji! * Vedi Tu į laimę per kančią, * į dangų, į dangų Tu moji.
2 Krikščionių pagalba galinga! * Užtark nuodėmingus pas Sūnų. * Rožančiaus malda stebuklinga, * kas šaukias Marijos, nežūna.
3 Globėja ir Motina mūsų, * kuri neapleidi varguolių! * Sveika, Karaliene žmonijos! * Sveika!.. Mes maldaujam parpuolę.

SU GALINGA ROŽINIO MALDA * mes ateinam visi, o Marija! * Štai krūtinėj sutirpo kančia, * o palaima dangaus vėl širdyje.
2 Su galinga Rožančiaus malda * per gyvenimą eit pasiryžtam. * Tavo vardą visur, visada, * o Marija, kartoti išdrįstam.
3 Su galinga Rožinio malda * prie Marijos kasdien vis keliaujam. * Karaliene Rožinio, sveika! * Garbės himnus giedot nepaliaujam.

LAIMINK, O MARIJA, laiminki mane! * Motinos palaima vaikui taip miela! * Laimink mano būtį, siekimus, mintis, * leisk palaimoj Tavo man ilsėtis vis.
2 Laimink, o Marija, tuos, kuriuos myliu, – * telydės palaima juos saugiu keliu. * Motinišką ranką Tu ant jų ištiesk * ir gausia malone širdis jų paliesk.

MARIJA, MOTINA BRANGI, * palaiminta dangaus! * Kas mels Tave su viltimi, * gailestingumo gaus.
Maloninga ir skaisti, grožio nuostabaus, * pas save visus kvieti, Motina dangaus!
2 O Motina, užtarki mus! * Neleiski niekados, * kad nepaguostas būt žmogus, * kurio klausei maldos. – Maloninga ir skaisti...
3 Kaip gailestinga ir gera, * o Motin, melsk už mus, * kol vaiko širdimi Tave * pamils kiekviens žmogus. – Maloninga ir skaisti...
4 Ir žemė žino, ir dangus, * kokia galinga Tu, – * išklauso dieviškas Sūnus * maldavimus šventus. – Maloninga ir skaisti...
5 Išmelsk, Marija, prašom mes, * nors esam neverti, * kad Dievo meilė vis labiau * liepsnotų mūs širdy. – Maloninga ir skaisti...

O MARIJA, TAU VAINIKĄ * pinsiu iš širdies žiedų. * Jėzus mums Tave paliko * rinkt mūs ašarų maldų.
2 Tyrą džiaugsmą Tu mums duodi, * Nekaltoji be dėmės! * Skausmuose Tu mus paguodi, * mokai vengti nuodėmės.
3 O Marija, neapleiski * savo žemės ir vaikų! * Sekt Tavim į dangų leiski * erškėčiuotuoju taku.

DANGAUS KARALIENE, MARIJA MEILI, * mes sveikinam Tave visa širdimi: – * Sveika, sveika, sveika Marija!
2 Kaip Lurdo šventovėj, taip ir Lietuvoj, * laikyki, Marija, mus savo globoj. – * Sveika...
3 Kai audros mus blaško, keliauti sunku, * padėki, Marija, tikru gerumu. – * Sveika...
4 Nurodyk žmonijai ramybės takus, * globok mus, Marija, kaip savo vaikus. – * Sveika...

SKAISČIAUSIA MARIJA, dangun paimtoji, * Tu Motina mūsų esi. * Kai audros mus blaško, nuliūdę vaitojam, * Tu daug mums padėti gali.
2 Tikėjimas silpsta, tiek pikto keroja, * gyventi ir mirti sunku. * Ištiesk savo ranką, o Motin geroji, * prie degančių mūsų žaizdų.
3 Nušluostyki ašaras, tildyk dejones, * silpnus ir beturčius užtark; * gesink neapykantą, graužiančią žmones, * jaunimo skaistybę globok.
4 Tegul visos tautos pasauly kaip broliai * gyvena laimingai taikoj. * Tegul Tavo vardui plačiau kaip lig šiolei * vis skamba giesmė Lietuvoj.
5 Šlovė mūsų Dievui, kad jis vainikavo * Tave Karaliene Dangaus, * kad žemės keleiviai tur Motiną savo * aukštai, ten prie Dievo Sūnaus.

MARIJA, DIEVO MOTIN, * aš esu Tavo vaikas. * Padėk pelnyti dangų, * nes žemėj trumpas laikas. * Danguj, danguj, danguj, * tarnausiu jai danguj. * Danguj, danguj, danguj, * mylėsiu ją danguj.
2 Matyti ją danguj – * tai mano sielos viltis, * kuri man lengvin skausmus, * parpuolus paded keltis. * – Danguj...
3 Matysim ją danguj, * tikroj mūsų tėvynėj, * su angelais giedosim * jai meilės, džiaugsmo giesmes. * – Danguj...

DIEVO MOTINA MARIJA, * Tu tiek amžių sergsti mus, * Tu švieti iš Kalvarijos (Aušros Vartų), * guodi vargstančius visus.
Mes suklaupę Tave prašom: * būk širdy, maldoj, darbuos; * vis globoki mūsų kraštą, * laimink šalį Lietuvos.
2 Mūsų sielas Tu išgydyk, * nekaltoji lelija; * mūsų šeimos tegul žydi, * teatgimsta Tavyje. – Mes suklaupę...
3 Dievo Motina Marija, * su mumis būk amžinai, * saule šviesk iš Kalvarijos (Aušros Vartų) – * Tavo esame vaikai. – Mes suklaupę ...

NEAPLEISKI MŪSŲ, MOTINĖLE, * kuri Aušros neapleidi Vartų! * Mums širdis sopančias sugėlė: * užtark, užtarusi tiek kartų!
Taip daug gali pas Visagalį: * užtarki mielą mūsų šalį!
2 Brangiojoj Vilniaus mūs šventovėj * pasilgę puolam Tau po kojų * ir garbinam Tave, Valdove: * priimk, Brangioji, mūsų šlovę. – Taip...
3 Per amžius, Motin, stebuklingai * globojai mūs tėvus ir gynei, – * būk ir vaikams jų maloninga: * dangaus palaimą siųsk Tėvynei! – Taip...

VISUS ŽEMĖS ŽIEDUS su perlais rasos * nulenkti po kojų Marijai * per maža dar būtų už ašaras jos, * už didžiąją meilę žmonijai.
2 Kai prislegia skausmas beviltis, klaikus, * leisk glaustis prie kojų tavųjų. * Pažvelk, o Marija, į savo vaikus – * Tu ašaras liejai dėl jųjų.
3 Bent vienas lašelis iš Tavo akių * į šaltas mūs širdis lai krinta, * lai gydo didžiausias žaizdas nuodėmių * ir švyturiu meilės nušvinta.

PADŪMAVĘ PUŠYNĖLIAI, * nuostabi dangaus spalva: * toj mažytėj Lietuvėlėj * dar mažesnė Šiluva.
2 Piemenėliai čia išvydo * Dievo Motiną kadais, * ir kampelis tas pražydo * laimės dieviškais žiedais.
3 Čia taip gera, čia taip miela, * nekasdieniškai ramu, * ir iš džiaugsmo virpa siela * tos rimties didingumu.
4 Melskis Motinai Marijai, – * ji stebuklais čia garsi, – * kad į laimės karaliją * mes patektume visi.
5 Tarp šilų javai išplaukę * ir dangaus spalva vaiski. * Šiluvon vis plaukia plaukia * Lietuvos vaikai visi.

Vainikėlis („Karunka“)

JEI MARIJĄ MYLIME TIKRAI, * josios atminimą gerbkim kaip vaikai, * prisiminkim Motinos skausmus, * žvelkim į šventuosius jos Širdies džiaugsmus.
2 Pirmas peilis smigo jai giliai * ir nekaltą Širdį žeidė sopuliai, * kai pamatė Jėzų suimtą * ir teisman tą tamsią naktį vedamą.
3 Antras peilis vėrė skaudžiai ją, * kai regėjo Sūnų žiauriai plakamą; * trečias – kai vainiką dėjo jam * ir galva jo sviro sopuly skaudžiam.
4 Ketvirtasis skausmas Širdyje, * kai sutiko Jėzų kryžiaus kelyje. * Penktas – kai jį kalė vinimis, * kai tekėjo šventas kraujas srovėmis.
5 O šeštasis buvo toks skaudus, * kai ant kryžiaus mirė mylimas Sūnus, * kai užgeso žvilgsnis jo meilus * ir nutilo balsas Atpirkėjo mūs.
6 Septintasis skausmas jos Širdy, * kai žaizdas ji matė Jėzaus iš arti, * nuimtą nuo kryžiaus glausdama, * ašarom graudžiausiom kūną plaudama.
7 Iškankintas Jėzus mirė jau, * bet Marijos Širdžiai buvo dar skaudžiau: * ji visa paskendo liūdesy, * nusileido saulė Motinos Širdy.
8 Bet varge šiam, tarp baisių skausmų, * Marija turėjo ir šviesių dienų: * džiaugės viltim jos gera Širdis, * kad mirtimi Jėzus žmones išganys.
9 Pirmas buvo džiaugsmo spindulys, * kai dangaus aplankė ją pasiuntinys. * Antras – kai Elzbietą lankė ji, * trečias – kai suskambo jos giesmė džiugi.
10 Ketvirtasis džiaugsmas toks skaidrus – * gimė jau tvartely dieviškas Sūnus. * Penktas – dėl Išminčių iš Rytų, * šeštas – kai atrado jį tarp daktarų.
11 Septintasis džiaugsmas – tai dangus, * kur ją vainikavo mylimas Sūnus * Karaliene žemės ir dangaus; * ten jos didis džiaugsmas niekad nesiliaus.
12 Motinėle, meldžiame karštai, * mūsų neužmirški, kai varge matai. * Melski Sūnų nuolatos už mus, * kad pašvęstų mūsų džiaugsmą ir skausmus.
13 Ko mums trūksta, visada matyk, * o skaistyklos sielas kančiose lankyk. * Melsk stiprybės mums vargus iškęst * ir dangaus linksmybę taip kaip Tu surast.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 582-603.